Meritokratija/galia - kaip socialiniuose tinkluose formuojamos bendruomenės ir kuo jos skiriasi nuo hierarchinių organizacijų

Socialiniai tinklai – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Tai socialinė struktūra, susidedanti iš individų/organizacijų, kurie yra glaudžiai susiję vienu ar keliais tarpusavio ryšiais tokiais kaip draugystė, pomėgiai, darbas ir pan. Retas iš mūsų neturi profilio Facebook’e ar nesinaudoja Youtube siūlomomis galimybėmis – visas šiuolaikinis pasaulis yra įnikęs į internetinę erdvę. Iš pradžių socialiniai tinklai buvo tik pramogos, bendravimo ir laisvalaikio praleidimo būdas. Ilgainiui jie ėmė tarnauti kaip efektyvi informacijos, žinių sklaidos priemonė, būdas reklamuotis ar burtis į įvairias bendruomenes.

Šios bendruomenės geba susieti visuomenės veiksmus, suburti žmones, padeda dalintis patirtimi ir naujienomis bei turi galios pasiekti tam tikrą rezultatą. Šių socialiniuose tinkluose besiformuojančių bendruomenių apstu tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Pavyzdžiui Anglijoje, Mančesterio policija naudoja Facebook ir Youtube kovai su nusikalstamumu (sukūrė profilį, prie kurio prisijungus galima matyti atnaujinimus apie nusikaltimus, pranešti apie juos įkeliant video arba neoficialiai pateikti informaciją ar liudyti apie nusikaltimą). Šanchajaus ir Nankino policija naudoja GoogleMaps, kad pažymėtų rajonus, kur didžiausias nusikalstamumas. Socialiniai tinklai taip pat yra labai efektyvus informacijos šaltinis pranešant apie tokias katastrofas kaip žemės drebėjimai, cunamiai ir pan., kur visuomenės nariai vaidina lemiamą vaidmenį reaguojant į katastrofas. Dėl greito informacijos perdavimo ir sklaidos 2008 metais New Scientist pranešė, kad Facebook, Twitter buvo efektyvesnis informacijos ir pagalbos šaltinis stichijų nuniokotiems žmonėms nei žiniasklaida. Socialiniai tinklai ir jų bendruomenės yra atviri, lengvai prieinami. Juose dalyviai gali būti ne tik vartotojais, bet ir lengvai kurti, skleisti ar prisidėti prie kultūros kūrimo, gamybos proceso.

Visgi pagrindinis skirtumas tarp socialiniuose tinkluose susikūrusių bendruomenių ir institucinių organizacijų yra tas, kad socialiniai tinklai yra paremti spontaniškais visuomenės veiksmais bei vadovavimo ir kontrolės skirtumais. Tinkluose vyrauja horizontalūs ryšiai, paremti neformaliais pasikeitimais, lygiomis galimybėmis reikštis, necentralizuota, o paskirstyta ir paskleista galios dinamika. Jie nepaiso šalių ribų, laiko ir erdvės problemų, sustiprina norą bendrauti ir skatina lojalumą. Šiose bendruomenėse galia yra difuzinė (spontaniška, be prievartos) ir įgyvendinama per savanorišką bendravimą. Hierarchinėse institucijose – formalūs, struktūruoti ir griežtai apibrėžti veiksmai grindžiami pavaldumu ir komunikacija „iš viršaus į apačią“, dažnai paremta prievartine galia. Socialinių bendruomenių kūrimasis kaip tik skatina keistis visuomenę, jos mąstymą, o tuo pačiu ir institucines bendruomenes, kurios kaip teigiama M. Fraser ir S. Dutta knygoje „Mano virtualieji aš“, tampa mažiau įtakingos ir jų galia tampa paskirstoma per išsiskaidžiusius tinklus, nėra centralizuota monopolininkų rankose. Pavyzdys galėtų būti Falun Gong religinis judėjimas Kinijoje. Jis buvo stipriai kontroliuojamas vyriausybės, persekiojimas ir netgi draudžiamas Kinijoje, tačiau persikėlus į internetinę erdvę ir atsiradus bendruomenei jis ėmė vėl aktyviai veikti, plisti po visą pasaulį ir sustiprėjo, nes buvo panaudota socialinė galia, kuri reiškėsi per internetinę bendruomenę.

Taigi socialiniuose tinkluose besiformuojančios bendruomenės ir jų daroma įtaka hierarchinėms bendruomenės yra paremta laisvu bendravimu, bendradarbiavimu ir paskirstytos galios principu. Mano nuomone, populiarėjant internetinėms bendruomenėms jos įneš dar daugiau permainų mūsų visuomenėse ir hierarchinėse struktūrose, jos taps dar mažiau ribotos, paremtos savitarpio supratimu, parama ir lojalumu. Tiesa, nemanau, kad vertikalūs santykiai visiškai išnyks, nes tai būtų tiesus kelias į chaosą , „betvarkę“.