Nostalgiška vieta. Atidaryta apie šešiasdešimtuosius metus vėlų lapkričio mėnesį. Tuomet tai buvo ne tik bohemos susirinkimo vieta: čia rinkdavosi ir inteligentija - mokytojai, gydytojai, aktoriai. Cituojant Bronių Savukyną („Lietuvos rytas“, 1995 metai) : „Tai buvo interdisciplininių studijų - filosofijos, sociologijos, kultūrologijos ir kultūros istorijos - vieta. Įdomesnis universitetas už tuometinį Vilniaus.“
Istorija persikėlė į dabartį. Išlaikyta ir išsaugota sava dvasia, stilius dar vis traukia senuosius ir vilioja naujus lankytojus.
Bet toks jausmas, kad dabartis laikosi tik ant legendos siūlo. Netvirta. Nors gal nieko dirbtinai kurt nereikia?
Gyvos tradicijos. Kas?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą