Parfumerijos ir kvepalų parduotuvės SARMA komunikacija "Facebook'e"

Nr.1
SARMA: Lietus, bet skėčių nereikia, nes tai Dovanų lietus !!! :) Kviečiame visus lapkričio 11-13 dienomis į SARMA parduotuvę, esančią Liepkalnio 112, Vilniuje PC "MAXIMA". Visus perkančiuosius pradžiuginsime dovanėlėmis!

AŠ: Kaip ir kiekvieną penktadienį– konkursas tau! Atspėk „Sarmos rudeninio rinkinio“ kainą ir gauk jį dovanų ;) Laukiam tavo spėjimo ;)

Nr.2
SARMA: PIRKINIŲ MARATONAS! Lapkričio 11-13 d. PC "Ozas" SARMOJE vyks PIRKINIŲ MARATONAS! Bus taikomos nuolaidos tam tikroms prekėms NET iki 60%. Perkantiems virš 79lt - laukia STAIGMENA!

AŠ: Skubėk į Sarmą lapkričio 11-13d. ir gauk net 60% nuolaidą. Neįmanoma nepirkti - juk perkantiems virš 79 Lt- speciali dovana. Aš būsiu, o tu? ;)

Nr.3
SARMA: LABAS RYTAS! Kaip trumpasis savaitgalis praėjo? :)

AŠ: Labas rytas! Štai keli patarimai, kuriuos būtina perskaityti norint džiaugtis žvilgančiais, nepriekaištingais plaukais. O gal žinai geresnių? ;)

Nr.4
SARMA: NAUJAS PAPARČIŲ IR MEDIENOS AROMATAS. Naujųjų kvepalų TRUSSARDI UOMO aromatas spinduliuoja išskirtine elegancija. Įspūdį daro jau patys pirmieji aromato akordai – citrinų ir bergamočių dueto bei galvaninių ferulų kvapas, pereinantis į žibuoklių ir snapučių aromatą.

AŠ: Naujieji TRUSSARDI UOMO kvepalai pradžiugins iššūkius mėgstančius vyrus ;) skubėkite – jie jau pas mus, Sarmoje :)

Nr.5
SARMA: Mielai kviečiu visas, kurios dar neišbandė praeitą savaitę, pasidaryti MAVALA manikiūrą! Registruokitės vizitui ir mėgaukitės gražiomis rankomis! Registracija būtina nurodytais telefono numeriais!

AŠ: Merginos, išbandžiusios MAVALA manikiūrą, pasidalinkite savo įspūdžiais ir kelios iš jūsų jau šį vakarą laimės dar vieną MAVALA rankų procedūrą. ;)

„SARMA – vienas didžiausių ir mėgstamiausių kosmetikos ir parfumerijos parduotuvių tinklų Lietuvoje“ – taip teigiama oficialioje SARMOS internetinėje svetainėje. Drąsu vadintis „mėgstamiausiu“ parduotuvių tinklu Lietuvoje. Įdomu, ką apie tai mano konkurentai..?

Taigi, išanalizavus SARMOS komunikaciją socialiniame tinklalapyje „Facebook“ galima teigti, kad SARMAI trūksta asmeniškesnio ryšio su klientais. Mano manymu, SARMOS profilio moderatorius socialiniame portale turėtų suburti bendruomenės narius bendrauti tarpusavyje, sukurti gerą aplinką žmonėms bendrauti. Šiam tikslui įgyvendinti siūlau į klientus kreiptis neformaliau, asmeniškai, vengti bendrų frazių ar kreipinių, komunikuoti tikslingai, kelti klausimus, komunikuoti planuotai bei aktyviai. Tiesa, aktyvumo SARMAI tikrai netrūksta, kadangi profilis atnaujinamas kelis kartus per dieną.

SARMA pateikia gana nemažai konkursų, kuriuose galima laimėti įvairius prizus. Tai suteikia puikią galimybę pritraukti daug vartotojų, skatinti juos diskusijai, tad reikėtų tai labiau išnaudoti. Taip pat, SARMA profilyje skelbiamos naujienos yra per ilgos – žmonėms labiau patinka skaityti trumpus, aiškius tekstus. Dėl šių priežasčių pakeičiau SARMOS profilyje pateiktas naujienas – jas sutrumpinau, vartotojus skatinau diskutuoti, sakyti savo nuomonę, dalyvauti konkursuose, išbandyti tam tikras procedūras bei pasidalinti atsiliepimais apie jau išbandytus produktus. Tai skatina vartotojų bendruomeniškumo jausmą, to ir siekia įmonės, dalyvaudamos socialininių tinklų svetainių veikloje.

Reitingai ir virusai - kaip skaitytojas ėmė lemti turinio sklaidą, populiarumą ir diktuoti turinio pateikimą internete

Šių dienų vartotojiškoji kultūra yra išsivysčiusi egzistuojant gausiai prekių ir paslaugų įvairovei, todėl vartotojai pasitelkia jiems būdingus atrankos metodus. M. Fraserio ir S. Dutta knygoje "Mano virtualieji aš” yra minimi trys pagrindiniai atrinkimo sistemų tipai: reitingavimas, rangavimas ir recenzijos. Pastarieji atlieka labai svarbų vaidmenį potencialiam skaitytojui, žiūrovui ar pirkėjui.

Trečiojo asmens, nebūtinai kompetentingo ir tos srities žinovo, pateikta nuomonė ar įžvalga – recenzija, gali sudaryti tiek teigiamą tiek ir neigiamą skaitytojo nuomonę apie tam tikrą svetainę, joje talpinamą straipsnį, muzikos ar video įrašą. Lygiai taip pat priskiriamas kokybinis laipsnis – reitingavimas arba įvedimas į reitingus lyginamųjų elementų – rangavimas, gali paveikti kiekvieno skaitytojo pasirinkimą.

Atlikti tyrimai rodo, kad didžioji dalis žmonių prieš atlikdami tam tikrą veiksmą visada atsižvelgia į įvairius reitingus, dėl šios priežasties internetinės komercinės ir nekomercinės svetainės investuoja į reitingavimo technologijas. Tiesa, šių dienų patirtis rodo, kad tam yra pasitelkiami ir ne patys skaidriausi būdai.

Minios išminties teorija teigia, kad dauguma yra protingesnė už mažumą, todėl yra labai svarbu atsižvelgti į tai, ką ji sako. Būtent dėl šios priežasties, kiekviena medija formuoja savo skleidžiamą žinutę. Televizijoje, radijuje ar internete turinys turi būti pateiktas taip, kad sudomintų ir prikaustytų vartotoją –žinutės skaitytoją.

Reitingai padeda pažinti skaitytoją, o kartu ir įžvelgti jų norus bei tam tikras populiarumo tendencijas. Taip pat, tokiu būdu galima spręsti apie svetainės, blog‘o, organizacijos ar autoriaus įvaizdį ir reputaciją. Kiekvienam iš jų reikia vartotojo pasitikėjimo, nes juo nulemtas populiarumas. Tik esant skaidriam funkcionavimui atsiranda pasitikėjimas ir iš jo išsivysto lojalumas. Priešingu atveju skaitytojas pasitraukia arba kitais atvejais pasirenka kitos medijos skleidžiamą informaciją.

Internete reitinguojama beveik viskas, nuo tam tikrų prekių kaip knygos, automobiliai, įvairi technika bei paslaugų kurios apima restoranų, viešbučių ir kt. veiklą iki politikų, verslininkų ar garsių kino, teatro ar muzikos žvaigždžių. Toks vertinimas sudaro tam tikras tolesnes internetinio turinio platintojų veiklos gaires. Kalbant apie interneto skaitytojus, jie kaip ir kiti vartotojai, įgijo daug valdžios ir galios turinio formavimo atžvilgiu. Toks demokratiškas nuomonės išreiškimas pritraukia mases ir turi jai didžiulę įtaką. Tarkim ar atsiverstume skaityti internetinę knygą ar straipsnį prieš tai perskaitę bloga recenziją ar pamatę jos užimamą žemą vietą reitingų lentelėje? Būtent dėl šios priežasties yra neriamasi iš kailio įtikti skaitytojui.

Dėl vis didėjančios reitingų galios, demokratinės nuomonės išraiškos laisvės turinio pateikėjams išsivysto baimės faktorius, kuris verčia griebtis ne pačių skaidriausių minios valdymo būdų. Biurokratiškumo paskatinti veiksmai vis dažniau atsigirsta skandalų pavidalu. Kaip antai garsiausio ir patikimiausiomis laikytos BBC, Channel 4, Channel 5 ir kitos TV programos, komercinės svetainės kaip Amazon.com paperka savo recenzentus ir klastoja vertinimo bei balsavimo duomenis. Tokie poelgiai padaro daug žalos, žiūrėtojų, klausytojų ar skaitytojų pasitikėjimas sugriaunamas, lojalumas išnyksta. Tai susigrąžinti nėra taip paprasta, kaip susirasti naujų vartotojų.

Taigi, dėl galimybės skaitytojams laisvai pareikšti savo nuomonę, egzistuojančių reitingavimo sistemų yra labai svarbu internete tinkamai suformuoti ir pateikti turinį, suplanuoti sklaidą ir vystyti populiarumą.

Anonimiškumas ir privatumas - ar turime mes teisę būti anonimais ir ar galime apsaugoti privačius duomenis socialiame internete?

“Privatumas – jau istorija”, teigia knygos “Mano virtualieji aš” autoriai. Iš tiesų, privatumo problema išsikerojus socialiniems tinklams tapo bene pačia opiausia ir jautriausiai diskutuotina. Nors didžiausių socialinių tinklų atstovai tikina sukūrę puikiai funkcionuojančią privatumo politiką, jos rėmai brėžiami tik aplink patį vartotoją ir jo norą/nenorą/poreikį save publikuoti ir daryti daugiau ar mažiau matomą. Tačiau problema slypi kur kas giliau – mūsų privatumas neapsiriboja tik tuo, kiek mes esame matomi kitiems socialinės bendruomenės atstovais, bet kiek mes esame užtikrinti, jog mūsų duomenys nėra naudojami komerciniais tikslais ar siekiant gauti kuo daugiau informacijos apie mus, kas, automatiškai, žiūrint iš verslo perspektyvos, socialinį tinklą mums padaro dar labiau patrauklesnį – juk gauname su mūsų interesais susijusias reklamas, paieškos sistemos tarsi irgi žino, ko mes norėtume, taigi naudojimasis mūsų (ne)privačiais duomenimis, socialinių tinklų įmonėms gigantėms duoda gerą paspirtį tapti tik geidžiamesnėmis. Bet čia jau kitas klausimas – atsidūrei internetinėje bendromenėje, tad turi su tuo ir taikstytis. Tačiau kiekvienas žmogus turėtų suvokti vieną paprastą tiesą – viskas, kas kada nors buvo patalpinta internete, jame išliks per amžius. Puikius pavyzdžius pateikia jau minėtos knygos autoriai M. Fraser’is ir S. Dutta. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, jog 35 proc. darbdavių, po pokalbių su galimais kandidatais naujai pozicijai užimti, juos googlina, o 20 proc. ieško jų socialiniuose tinkluose. Tačiau kas įdomiausia, jog kitas tyrimas, panagrinėjus D. Britanijos “atvirus” socialinių tinklų profilius (mat net 70 proc. šis faktas visiškai nerūpi, jie nori būti matomi) parodė, jog informacija randama ir talpinama juose pakenktų jų ateities mokslo ir darbo perspektyvoms, o tokių “atvirų” jaunuolių skaičius viršytų ir 5 mln. Dėl tos pačios priežasties, darbuotojai atleidžiami iš pareigų, nes jų pikantiški vaizdeliai, gražiai išreikštos riebios mintys ir tvirtos pažiūros, kad ir kažkada seniai seniai patalpintos internete (juk jie niekur nedingsta), dabar gali neatitikti įmonės formuojamo įvaizdžio, taigi tokie darbuotojai tiesiogiai kenkia įmonės reputacijai. Todėl įmonėse neretai žaidžiamas žaidimas pavadinimu “Mes pasidomėjome jais Google”. Žinoma, paskui prasideda įvairūs teisminiai mūšiai dėl kišimosi i privatų gyvenimą, tačiau juk tai, kas randama ir talpnama savo noru viešai, jau nebėra privatu. Tad itin keistas požiūris, jog tai, kas daroma privačiai yra priimtina ir galima publikacijai, o paskui verkiama ir teisiškai bandoma prisiteisti žalos atlyginimą dėl sugriautos reputacijos, pražudytos karjeros ir žlugusios finansinės padėties. Kas susiję su tikru privatumo užtikrinimu, yra pažymėta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, kuri taip pat gan plačiai žiūri į privatumą, nes tai gan sudėtingai apibrėžiama sąvoka. Tačiau viena lieka aišku ir paprasta – ką patalpiname internetiniuose tinkluose jau yra vieša. Knygoje “Mano virtualieji aš” didžiausia priežastimi kenkimo sau ir savo reputacijai įvardijamas kaip “narcisistinis savęs demonstravimas”. Taigi ką kiekviena persona gali padaryti savo reputacijos ir privačios informacijos apsaugojimui, yra paprastas suvokimas, jog ne viskas turi būti publikuojama, kas atrodo linksma ar įdomu. Privatumas slypi mumyse ir jeigu mes patys nepadarysime klaidų, net ir virtualieji mes turėsime švarią savo reputaciją, nes dažnai būtent virtualieji mes būname kur kas labiau intriguojantys nei realieji mes.
Kitas su privatumu susijęs aspektas – anonimiškumas. Nenorėdami atskleisti savo tapatybės, galime būti anonimais, tačiau, norėdami visiškai ir pilnateisiškai funkcionuoti ir veikti socialinėse bendruomenėse, mes negalime būti šimtaprocentiniais anonimais. Ir pagrindinės socialinių svetainių įmonės ir reikalauja, kuriant savo anketą, pateikti tikrus duomenis. Vardan ko? Vardan to, kad mes būtume matomi ir mus rastų. Kita vertus, juk nedarant nieko netinkamo, kodėl turėtume slėpti tai, kas mes esame. Tokia mintimi vadovaujasi ir Facebook’o rinkodaros vadovė, teigdama, jog ateityje anonimiškumo internete apskritai neturėtų būti, nes virtualioje erdvėje mes esame ar bent turėtume būti tokie patys, kaip ir realiame gyvenime.

Reitingai ir virusai - kaip skaitytojas ėmė lemti turinio sklaidą, populiarumą ir diktuoti turinio pateikimą internete

Šių dienų socialinė žiniasklaida pateikia žmonių reputaciją taip, kad kiti galėtų ją peikti ar netgi teisti. Mes visi gyvename Gong Show [1], kur reputacijos negalima nuslėpti, o viso nuomonės gali būti visuotinai išplatintos, sako M. Fraser. Be galo svarbu yra pabrėžti tai, jog virtualusis pasaulis suteikia kiekvienam galią tapti teisėju. Nesvarbu žmogaus statusas, amžius, svarbu, kad jis dalyvauja virtualiame pasaulyje ir gali vertinti kitus kaip tinkamas. Neretai internetinės įmonės su tikslu kuria įvairiausius forumus – tam, kad žmonės galėtų pasireikšti ir vertinti. Visiškai sutinku su M. Fraser nuomone, jog virtuali vertinimo ir reitingavimo kultūra gali duoti stebėtinai netikėtų rezultatų.

Pradedant kalbėti apie reitingus ir skaitytojo galimybes daryti įtaką turinio sklaidai, pateikimui ir populiarumui internete, reiktų apsibrėžti svarbią sąvoką – V karta. Tinklapyje http://www.nezinau.lt/v-karta teigiama, kad V karta yra įdomus anonimiškumo internete, Web 2.0 tarnybų, virtualių pasaulių (Second Life, World of Warcraft), beužsimezgančių alternatyviųjų socialinių tinklų ir kitų naujų veiksnių internete padarinys. Pagrindinis V kartos bruožas – atstovaujamumo virtualizacija, kai vienas fizinis asmuo gali turėti keletą skirtingų „personų“ internete, iš kurių tik viena, o gal ir nė viena neatitinka realiojo „aš“. Remiantis M. Fraser knyga „mano virtualieji aš“, V karta labiausiai išsiskiria reitingų ir rangų manija, atsiradusia „Google“ klestėjimo aukštumose. Šią reitingavimo maniją užkursto ir vaizdo žaidimai, kuriuose egzistuoja rangavimo sistema, tiesiogiai susijusi su lygių perėjimu ir pan. Reiktų pridurti, jog rangavimo ir reitingavimo kultūra būdinga ne vien virtualiesiems, bet ir realiesiems pasauliams. Elementaru, apsidairykime – aplink vieni reitingavimai, filmų, serialų popžvaigždžių, universitetų, knygų ir t.t.

Nesusimaišykime, virtualiame internetiniame pasaulyje reitingavimą ir rangavimą atlieka milijonai viso pasaulio interneto vartotojų, žmonių, kurie dalijasi savo patirtimi, pareiškia savo nuomonę apie vieną ar kitą dalyką, prekę ar paslaugą. Realiame pasaulyje yra atrenkami konkretūs žmonės specialiai tam, kad atliktų rangavimo ar reitingavimo funkciją. M. Fraser pateikia tris pagrindinius atrinkimo sistemų tipus:

• recenzijos – subjektyvūs įvertinimai, padedantys pasirinkti tarp daugybės pasirinkimo variantų; recenzija yra nuomonė, pagrįsta asmenine patirtimi;
• reitingavimas – kalbant apie produktus ir paslaugas – priskiria kokybės laipsnį, panaudojant 5 žvaigždučių sistemą;
• rangavimas – įveda į reitingus lyginamąjį elementą (pavyzdžiui, demokratiniai rinkimai).

Internetas paprastam vartotojui gali suteikti galimybę ne tik recenzuoti, reitinguoti ir ranguoti, bet ir tapti kuo tikriausiais kritikais ar net žurnalistais, kas realiame pasaulyje jokiais būdais negalėtų nutikti. Žmonėms yra be galo svarbu išsakyti savo nuomonę, pasidalinti ja su kitais. Perkant prekes ar paslaugas internete žmonėms vienu iš labai svarbių prioritetų yra kitų žmonių nuomonės ir reitingai apie jų norimą įsigyti prekę ar paslaugą. Dabar jau egzistuoja tokios internetinės svetainės, kurios pateikia recenzijas praktiškai apie visas įvairių rūšių prekes ar paslaugas, pavyzdžiui, Epinions, ReviewCenter ir kt. Tokios didžiulės kompanijos kaip Amazon ar eBay naudojasi visa šia padėtimi, ir ragina savo klientus vertinti jų ir jų partnerių vykdomas paslaugas, taip gaudami iš to nemažai naudos.

            Kalbant apie internetinį reitingavimą, reikia taip pat paminėti diskusijas šia tema bei priskiriamą jai kritiką. Tiek realiame pasaulyje, tiek internete, užmezgant kokius nors verslo santykius ar vykdant sandorius, labai svarbus yra pasitikėjimas ir skaidrumas. Pastarojo nebuvimas dažniausiai sąlygoja korupcijos atsiradimą, kuris stipriai kerta per lojalumą. Daug įvairių internetinių puslapių ar televizijos laidų, paremtų reitingavimu, nukentėjo, buvo nubaustos ar net likviduotos už tai, kad nebuvo paisoma etinių principų, kurių turi būti laikomasi, norint visų pirma išlaikyti žmonių pasitikėjimą, visų antra išlaikyti savo reitingus bei garbingą vietą rinkoje.

           Trumpai apibendrinant galiu teigti, jog kiekvienas žmogus neabejotinai yra kritikas, gebantis vertinti, reikšti nuomonę, reitinguoti ir ranguoti, o tuo tarpu kiekviena nuomonė yra labai svarbi, ypač šiandieniniame pasaulyje, kuriame dominuoja reitingų ir rangų kultūrinė manija.

Naudota literatūra:

1. FRASERIS, Mathew;. DUTTA, Soumitra. Mano virtualieji aš. Leidykla: “Eugrimas”. 2010, 478p., ISBN 9789955790785.
2. Internetinė svetainė: <http://www.nezinau.lt/v-karta>.

---

[1] Gong Show – garsus televizijos šou, kuriame mėgėjai demonstruodama savo talentus ir būdavo vertinami teisėjų komisijos, sudarytos iš profesionalų.

Meritokratija/galia - kaip socialiniuose tinkluose formuojamos bendruomenės ir kuo jos skiriasi nuo hierarchinių organizacijų

Socialiniai tinklai – neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Tai socialinė struktūra, susidedanti iš individų/organizacijų, kurie yra glaudžiai susiję vienu ar keliais tarpusavio ryšiais tokiais kaip draugystė, pomėgiai, darbas ir pan. Retas iš mūsų neturi profilio Facebook’e ar nesinaudoja Youtube siūlomomis galimybėmis – visas šiuolaikinis pasaulis yra įnikęs į internetinę erdvę. Iš pradžių socialiniai tinklai buvo tik pramogos, bendravimo ir laisvalaikio praleidimo būdas. Ilgainiui jie ėmė tarnauti kaip efektyvi informacijos, žinių sklaidos priemonė, būdas reklamuotis ar burtis į įvairias bendruomenes.

Šios bendruomenės geba susieti visuomenės veiksmus, suburti žmones, padeda dalintis patirtimi ir naujienomis bei turi galios pasiekti tam tikrą rezultatą. Šių socialiniuose tinkluose besiformuojančių bendruomenių apstu tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Pavyzdžiui Anglijoje, Mančesterio policija naudoja Facebook ir Youtube kovai su nusikalstamumu (sukūrė profilį, prie kurio prisijungus galima matyti atnaujinimus apie nusikaltimus, pranešti apie juos įkeliant video arba neoficialiai pateikti informaciją ar liudyti apie nusikaltimą). Šanchajaus ir Nankino policija naudoja GoogleMaps, kad pažymėtų rajonus, kur didžiausias nusikalstamumas. Socialiniai tinklai taip pat yra labai efektyvus informacijos šaltinis pranešant apie tokias katastrofas kaip žemės drebėjimai, cunamiai ir pan., kur visuomenės nariai vaidina lemiamą vaidmenį reaguojant į katastrofas. Dėl greito informacijos perdavimo ir sklaidos 2008 metais New Scientist pranešė, kad Facebook, Twitter buvo efektyvesnis informacijos ir pagalbos šaltinis stichijų nuniokotiems žmonėms nei žiniasklaida. Socialiniai tinklai ir jų bendruomenės yra atviri, lengvai prieinami. Juose dalyviai gali būti ne tik vartotojais, bet ir lengvai kurti, skleisti ar prisidėti prie kultūros kūrimo, gamybos proceso.

Visgi pagrindinis skirtumas tarp socialiniuose tinkluose susikūrusių bendruomenių ir institucinių organizacijų yra tas, kad socialiniai tinklai yra paremti spontaniškais visuomenės veiksmais bei vadovavimo ir kontrolės skirtumais. Tinkluose vyrauja horizontalūs ryšiai, paremti neformaliais pasikeitimais, lygiomis galimybėmis reikštis, necentralizuota, o paskirstyta ir paskleista galios dinamika. Jie nepaiso šalių ribų, laiko ir erdvės problemų, sustiprina norą bendrauti ir skatina lojalumą. Šiose bendruomenėse galia yra difuzinė (spontaniška, be prievartos) ir įgyvendinama per savanorišką bendravimą. Hierarchinėse institucijose – formalūs, struktūruoti ir griežtai apibrėžti veiksmai grindžiami pavaldumu ir komunikacija „iš viršaus į apačią“, dažnai paremta prievartine galia. Socialinių bendruomenių kūrimasis kaip tik skatina keistis visuomenę, jos mąstymą, o tuo pačiu ir institucines bendruomenes, kurios kaip teigiama M. Fraser ir S. Dutta knygoje „Mano virtualieji aš“, tampa mažiau įtakingos ir jų galia tampa paskirstoma per išsiskaidžiusius tinklus, nėra centralizuota monopolininkų rankose. Pavyzdys galėtų būti Falun Gong religinis judėjimas Kinijoje. Jis buvo stipriai kontroliuojamas vyriausybės, persekiojimas ir netgi draudžiamas Kinijoje, tačiau persikėlus į internetinę erdvę ir atsiradus bendruomenei jis ėmė vėl aktyviai veikti, plisti po visą pasaulį ir sustiprėjo, nes buvo panaudota socialinė galia, kuri reiškėsi per internetinę bendruomenę.

Taigi socialiniuose tinkluose besiformuojančios bendruomenės ir jų daroma įtaka hierarchinėms bendruomenės yra paremta laisvu bendravimu, bendradarbiavimu ir paskirstytos galios principu. Mano nuomone, populiarėjant internetinėms bendruomenėms jos įneš dar daugiau permainų mūsų visuomenėse ir hierarchinėse struktūrose, jos taps dar mažiau ribotos, paremtos savitarpio supratimu, parama ir lojalumu. Tiesa, nemanau, kad vertikalūs santykiai visiškai išnyks, nes tai būtų tiesus kelias į chaosą , „betvarkę“.

Televizijos siunčiama žinutė žiūrovui

Garsus kanadiečių filosofas bei sociologas Marshall McLuhan savo žymiausiame darbe „Kaip suprasti medijas: žmogaus tęsiniai“ išreiškė mintį: „medija yra pranešimas“. Šia citata buvo atskleista, jog svarbiausia yra pati medija, o joje pristatomas turinys nedaro jokios įtakos visuomenei. Remiantis šia teorija, panagrinėkime, kokią žinutę savo formatu siunčia televizija.

Šiandieninė televizijos technologija yra pažengusi į, regis, nesvajotas aukštumas nuo savo atsiradimo laikų. Iš pradžių – nespalvota televizija televizoriuose, kiek vėliau – televizijos kanalai internete bei mėgstamos laidos mobiliajame telefone. Keičiantis medijai keitėsi ir jos siunčiamas pranešimas.

Televizija – viena iš „vėsių“ medijų, kurioms priskiriamas aktyvus publikos dalyvavimas, įsitraukimas. Norint stebėti tam tikras televizijos laidas, reikėdavo televizorių įsijungti būtent tuo metu, kada jos transliuojamos. Žiūrovas negalėdavo pats nuspręsti, kada jam patogiau tą laidą stebėti. Viskas, ką buvo galima padaryti – pasirinkti, kurį kanalą nori žiūrėti, jeigu jis nepatinka, perjungti ar tiesiog visai išjungti televizorių. Dabar ši situacija keičiasi. Nebereikia sėdėti prie spalvingos dėžutės ir laukti, kada gi pagaliau bus toji laida, kurią ir norima pamatyti. O kur dar nenumatytos kliūtys, dėl kurių tuo metu negali stebėti televizoriaus ar būti namie.

Tuo metu televizija skleidė informavimo žinutę: „galiu jus pamokyti bei informuoti“, neretai vaidindavo šeimos subūrimo vaidmenį, draugą, nes visa, kas buvo rodoma – buvo tik tuo esamuoju laiku. Kartais su vienu ar dviem pakartojimais. Dabartinės skaitmeninės televizijos suteikia galimybę įsirašyti laidas, kurias norėsite peržiūrėti vėliau, ar pasirinkti iš rodytų laidų. Tarsi kino teatras namuose, galima pasirinkti, kada nori pramogauti. Esant užsienio kalbos žinių stokai – kitos kalbos ar titrų pasirinkimo galimybė. Galima įgyvendinti kalbos mokymosi tikslus.

Ši masinė medija, buvusi pasyvios publikos, „sofos bulvių“ (angl. – sofa potato) – drybsančių prie televizoriaus žmonių, skatintoja, dabar prisitaiko prie besikeičiančių vartotojų poreikių ir tampa mobilia. Televizija integruojama į internetą. Norint pažiūrėti dominančias televizijos laidas, užtenka tik turėti internetą ir visi įrašai, laidų archyvai kaip ant delno. Nebereikia prisirišti prie vienos vietos, kurioje pastatei televizorių, galima televiziją pasiekti ten, kur esi pats kompiuterio su interneto prieiga pagalba.

Televizija integruota internete, mobiliajame telefone, ar televizijoje integruota kino medija, įvairių technologijų panaudojimas skelbia tik viena – masinė auditorija keičiama, orientuojamasi į individualų vartotoją, dabar jis pats gali pasirinkti, kokią žinutę jam sakys televizija.