Taigi, kaip supratau, reikia parašyti, kokius jausmus sukelia pasirinkta medija. Taigi, labai paprastai apie tai, kas MAN yra radijas:
Kai išgirstu žodį „radijas“, man tai primena arba kelionę automobiliu arba močiutės bute buvusį žalią „radijo tašką“ su viena programa ir storu laidu. Pats radijas jau nebėra nei modernus, nei naujoviškas žodis. Pati medija jau su senovės „kvapeliu“ ir, nors ir turi programų jaunimui, nebėra ir tikrai nebebus „ant bangos“. Taip pat radijas man primena tėvų pasakojimus apie SSRS laikus bei galimybę slapčia išgirsti tam tikras draustas laidas. Tai taip pat nejaunina požiūrio į radiją. Keista, tačiau man radijas dar asocijuojasi su orų prognoze, nes ten ypač dažnai ją kartoja. Taip pat, jei išgirsčiau gandus apie gresiantį pavojų šaliai, pirma įsijungčiau radiją. Tai sukelia tam tikrą pastovių ir šviežių žinių garantą. Reklama taip pat siejasi su radiju. Tačiau reklama radijuje siejasi su nuobodumu. Televizijoje kartais ji pralinksmina, galima stebėti gražius vaizdus ir pan. Radijuje visuomet norisi pakeisti stotį, kai tik išgirstu reklamą. Labai keista, tačiau tik rašydamas šį sakinį pagalvojau apie muziką. Taip, radijuje jos daug, tačiau kai skamba žodis „radijas“, man muzika nėra pirmoji frazė, kuri šauna į galvą. Radijas dar sukelia tokį silpną nuobodumo jausmą, nes jo tikrai neklausau, kai būna super linksma. Taip pat jis kuria gan jaukų vakaro jausmą, kai tenka įveikti ilgesnį atstumą automobiliu. Truputį keista, tačiau tie visi sveikinimai ir pažintys taip pat formuoja radijo įvaizdį. Reda, Rokas ir Uršulė sveikina Romką ir siunčia Butkutės dainą per „lietų“. Taip pat jaunas išvaizdus trisdešimtmetis ieško damos penktadienio vakarui Biržuose. Šitie dalykai piešia pigoką įvaizdį, bet mano galvoja išnyra, kai mąstau apie radiją. Bendrai radijas man yra toks vienaip ar kitaip bemirštantis reikalas. Nenorėčiau niekaip sieti savo ateities su juo ir nesuprantu tų, kurie šiuo metu nori kurti naują radijo stotį ar jame dirbti. Be to, Lietuvos mastu tėra tik kelios alternatyvios radijo stotys, tad apie „išskirtinumą“ ar „skonį“ radijas man nesufleruoja. O Lietuvos radijo pirmoji programa kuria kažką panašaus į gyvą muziejų ne savame laike. Manau, jog kitos radijo stotys kada nors paseks panašiu keliu arba, kadangi yra komercinės, užsidarys laiku, o ne tuštins kišenes mokesčių mokėtojams be reikalo. Taigi, man radijas yra išsemta medija, kuri techniškai nebegali tobulėti, todėl neturi jokios perspektyvos auginti savo auditoriją.
Karolis (informologija, 1gr.)
Svarbu paminėti ir tai, kad radijas, kaip medija, "prikėlė" ausies kultūrą, tačiau jos ateitis yra sunkiai nuspėjama. Radijo stotyse didžiausią nerimą kelia nuolat didėjantis klausytojų amžius. Tai lemia daugelis veiksnių, tačiau mano manymu pagrindiniai yra internetas (jame galima garsus tiesiog parsisiųsti) bei mobilusis telefonas, kadangi jis visuomet šalia vartotojo, juo patogu naudotis, nes nereikia specialaus atskiro įrenginio norint klausytis muzikos ar kt. Vis dėlto galima daryti prielaidą, kad radijo klausytojų sumažės, tačiau manau, jog radijas neišnyks, tik įgaus kitą technologinį pavidalą.
AtsakytiPanaikinti