Remiantis mokslininku Meerman‘u Scott‘u - interneto dienoraštį arba papraščiau - blog‘ą (angl. k. trumpinys iš web log arba web logging) galima pavadinti tinklalapiu, kuris rašomas naudojantis programine įranga, kuri įdeda naujausią informaciją arba straipsnį puslapio viršuje (atvirkštine chronologine tvarka).
Egzistuoja ryški blog‘ų augimo tendencija. Tai lemia svarbus jų bruožas – paprastas valdymas ir administravimas. Rašantiems blog‘us nebūtinas programuotojo išsilavinimas, specialios sistemos veikia taip, kad būtų prieinamos paprastam interneto vartotojui. Kitas aspektas yra tas, kad blog‘ai tampa asmens saviraiškos priemone. Pasitelkiamas dienoraščio rašymo stilius, kur asmuo viešai išreiškia savo kasdienius įspūdžius, reakcijas į aplinką, įvykius ir pan. Trečia, blog‘ai tarsi leidžia žmonėms perimti žurnalistų, informacijos rengėjų ir platintojų vaidmenis. Tokiam masių žiniakslaidos atsiradimui pradžią davė 2001 m. rugsėjo 11-os dienos įvykiai (JAV įvykęs teroristinis išpuolis, kai į Pasaulio Prekybos Centrą ir Pentagoną buvo paleisti savižudžių lėktuvai). Daugelis žmonių buvo paliesti šios katastrofos ir pasijuto turį ką papasakoti viešojoje erdvėje. Po šių įvykių atsiradę nauji blog‘ai įvykdė visuotinę interneto demokratizaciją. Be to, interneto dienoraščiai populiarėja ir tarp mokslo, politikos, kitų sričių atstovų bei organizacijų. Tai lemia galimybė greitai ir paprastai paskelbti naujienų pranešimus, pasiekti reikalingas auditorijas bei gauti atgalinį ryšį iš skaitytojų.
Nepaisant to, kad blog‘ai esti skirtingi – skirtingų rūšių, temų, asmeniniai arba korporatyviniai, jie visi turi tam tikrų, tik šiai medijai būdingų bruožų. Pirmasis aspektas – asmeniškumas. Blog‘ai, tiek asmeniniai, tiek organizaciniai yra siejami su tam tikru vienu rašančiu asmeniu, todėl blog‘ai - išskirtiniai. Kitas momentas – neformalumas. Čia dažnai yra stengiamasi suformuoti ir palaikyti šiltesnius, atviresnius, draugiškesnius santykius su skaitytojais, užtikrinti tarpusavio bendravimą ir pasitikėjimą. Dėl šios priežasties atsiranda ir interaktyvumo bruožas. Kadangi yra siekiama, kad lankytojai rašytų atsiliepimus, komentuotų pranešimus. Tokiu būdu – skatinamos diskusijos, atsiranda grįžtamasis ryšys. Be to, ši medija yra vieta, leidžianti visiems norintiems nemokamai ir be didelių pastangų publikuoti, skelbti viešai savo mintis, darbus ar dienos įspūdžius. Blog‘ai keičia profesionalią žurnalistiką ir priartina ją prie masių. Viena vertus, tai gali būti laikomas kaip neprofesionalumo bruožas, kita vertus, jis sulaukia didesnio pasitikėjimo ir geresnių įvertinimų nei tradicinės žiniasklaidos priemonės dėl savo nepriklausomybės (tradicinėse priemonėse – dažni užsakomieji straipsniai).
Blog‘ai kaip viena iš socialinės medijos priemonių leidžia interneto erdvę panaudoti saviems tikslams, kurie gali būti tiek noras pasidalinti savo išgyvenimais, tiek didelės organizacijos siekis pritraukti naujų klientų. Antruoju atveju, siekiant ne asmeninių, o organizacinių tikslų, svarbu pasidomėti, pačios medijos (šiuo atveju – blog‘o) siunčiama pagrindine žinute, kuri pabrėžia asmeniškumą, individualumą, neformalų, šiltą, atvirą bendravimą, diskusijos skatinimą, siekimą užmegzti ir palaikyti abipusį ryšį, įdomios ir naudingos informacijos pateikimą. Žinant šiuos aspektus ir jais remiantis, iš blog‘o galima gauti daug naudos. Tiesa ta, kad geriau neturėti jokio blog‘o, negu turėti bet kokį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą